Atgimusi melodija

Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai matytą, lyg į vandenį prapuolusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų ir artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?

Daugybę metų Dagnė gyveno uždariusi savo praeities duris. Tačiau galbūt atėjo metas jas atverti? Moteris ryžtasi atsisukti atgal, kad pagaliau išaiškėtų tiesa. Bet kad melodija suskambėtų kaip tuomet, reikalingi trys balsai. Ar pavyks Dagnei atrasti ryšį su savo jaunystės draugais? Ką likimas numatė trims kelis dešimtmečius nesimačiusiems ir gyvenimo vidurį įpusėjusiems žmonėms?

Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn, skaitomiausios lietuvių autorės bibliotekose, savo debiutiniame romane skaitytojams žada jautrią, netikėtą ir kartu, regis, labai atpažįstamą istoriją apie žmones ir jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Ir, žinoma, apie meilę, kuri nepaiso laiko ir erdvės ribų.

„Gyvenimas būtų per paprastas, jei jo dėsniai prilygtų daugybos lentelei: kartą išmokai atmintinai ir žygiuoji neklysdamas per dienas, mėnesius, metus... Ar tikrai mums patiktų toks gyvenimas? Ar vis dar galėtume save vadinti žmonėmis? Ar būtume tik dirbtinį intelektą turintys robotai žmogaus kūnais. Gyvenime būna visaip. Tuo jis ir įdomus, kad nežinai, kas tavęs laukia už kito posūkio.“ 

Romano „Atgimusi melodija“ idėja kilo 2023 metų Vilniaus knygų mugėje, kai mudvi sėdėjome gražioje, skoningai įrengtoje, jaukioje, tik mums skirtoje leidyklos „Alma littera“ nišoje po dideliais savo portretais. Pertraukėlėse tarp bendravimo su skaitytojais ir savo knygų pasirašinėjimo šnekėjomės apie tai, kad mąstome panašiai, o kartais visai nesitarusios parašome kone vienodas mintis, pasirenkame panašius savo veikėjų gyvenimo vingius, netgi vardus. Juokaudamos nusprendėme: jei viena autorė negalėtų baigti savo romano, tai padarytų kita. Taip gimė mintis rašyti apie dvi geras drauges, jaunystėje kūrusias vieną romaną, o vėliau pasukusias skirtingais gyvenimo keliais. Nusprendėme, kad abi kursime savos herojės istoriją ir abi mėginsime jungti į vieną. Nors Irena gyvena Lietuvoje, o Jolita – Vokietijoje, šiame technologijų amžiuje nesudėtinga dirbti kartu: rašėme atskirus epizodus, siuntinėjome viena kitai, sutikdavome, nesutikdavome, patarinėdavome viena kitai, ginčijomės gyvai per mesendžerį, kol bendras romanas gimė. Procesas buvo tikrai kūrybingas ir smagus. O dabar leidžiame jums, mieli skaitytojai, spręsti, kaip mums pavyko.