Sigitas Geda
Poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas Sigitas Geda (1943–2008) yra vienas garsiausių lietuvių poetų, rašęs ir eilėraščius vaikams. Atnaujinęs, sumoderninęs vaikų poeziją, jis tapo itin mėgstamu vaikų autoriumi. Daugybė poeto eilėraščių virto dainomis, kurių klausėsi ir kurias dainavo ne viena karta: „Mėlynas autobusiukas“, „Baltoji varnelė“, „Du maži balti pingvinai“ ir daugybė kitų.
1966 baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, poetas dirbo žurnaluose ir savaitraščiuose, buvo aktyvus Rašytojų sąjungos narys, vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigėjų.
Eilėraščius spausdinti pradėjo 1959 metais. Jo kūryboje susipynė subjektyvios asmeninės patirtys, realybė, mitai, istorijos ir literatūros tradicijos. S. Geda puikiai žinomas kaip sudėtingiausių užsienio autorių ir šventraščių vertėjas. Jo poetinė kalba, rašymo stilius iki šiol veikia lietuviškosios poezijos raidą.
Išleido eilėraščių rinkinius vaikams – „Užmigę žirgeliai“ (1970), „Baltojo Nieko dainelės“ (1977), „Mėlynas autobusiukas“, „Vasara su peliuku Miku“ (1980), „Pranukas Pramaniūgas“ (1986), „Karalaitė ant svarstyklių“ (1989), „Močiutės dainos“ (1991), „Valkataujantis katinas“ (1998), „Aukso karietaitė“ (2006), „Pražydęs arkliukas“ (2007).
Poetas yra pelnęs Lietuvos nacionalinę premiją (1994), apdovanotas Jotvingių premija (1994), Lietuvos Respublikos vyriausybės meno premija (1997), Baltijos Asamblėjos premija (1998), jam įteiktas Gedimino ordino Karininko kryžius (1998), Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio ordinas (2001).
„S. Gedos laikysena ir elgesys daugeliui amžininkų buvo nepriimtini, daug ką šokiravo, apie S. Gedą kalbėta kaip apie tokį keistą poetą, išsišokėlį. Jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet nenusiausi ir neiškratysi. Tačiau viena buvo aišku – S. Gedai atsiradus lietuvių poezijoje, niekas nebegalėjo būti taip, kaip buvo iki tol. Jis tapo atskaitos tašku“, – taip apie poetą yra sakęs rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita.
