Bembis

Vaikams nuo 9 metų

Rekomenduojama literatūra 4-ai klasei

„Bembis jautėsi persmelktas pasididžiavimo, pakylėtas šventiškos rimties. Taip, gyvenimas yra sunkus ir kupinas pavojų. Gyvenimas gali suteikti viską, ko tik nori, jis išmoks visa tai ištverti.“

Stirniuko Bembio vaikystė šviesi ir graži. Prižiūrimas mylinčios mamos jis dūksta su draugais nuostabiame miške ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau stirnų gyvenimą lydi daug pavojų, grėsmingiausias iš jų – medžiotojai. Vieną dieną Bembis netenka mamos ir turi išmokti gyventi savarankiškai. Laimei, svarbiausias gyvenimo pamokas lemiamomis akimirkomis jam perduoda senolis stirninas, didysis miško valdovas. Ar jaunasis Bembis išlaikys likimo išbandymus ir vieną dieną taps tvirtas ir didingas? 

Širdį verianti ir kartu be galo šiltus jausmus kelianti istorija, kurios nepamiršite visą gyvenimą. 

„Nuo žmogaus nekaltas gyvūnas skiriasi vienu požiūriu – jam svetimos intrigos, sukčiavimai, sąmokslai ir pirmiausia melas.“

Felix Salten

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 4 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

 „Bembis. Miško gyvenimo istorija“:

• vaikų literatūros klasika, ugdanti literatūrinį skonį;

• ugdo empatiją ir skatina pažinti, gerbti gamtą ir gyvūnus;

• skatina niekada nenuleisti rankų, įveikti nesėkmes ir nepasiduoti nevilčiai;

• puikus skaitinys visai šeimai, dovanojantis daug jaudinančių akimirkų.

Felixas Saltenas (Feliksas Zaltenas, 1869–1945) – vengrų kilmės austrų rašytojas. Labiausiai jį išgarsinęs kūrinys – „Bembis. Miško gyvenimo istorija“ (1923), tapęs vaikų literatūros klasika. Knygą iki šių dienų su malonumu skaito ir vaikai, ir suaugusieji. Nacistinėje Vokietijoje „Bembis“ buvo uždraustas. Įžvelgta, neva tai politinė alegorija, pasakojanti, kaip buvo elgiamasi su žydais Europoje. Tačiau knygos sėkmei tai įtakos neturėjo. Ji greitai tapo itin populiari JAV, pagal ją netgi sukurtas Walto Disney̕aus animacinis filmas.

„Mažylis šiek tiek svirdinėjo. Švelnus mamos glostymas ir lytėjimas ramino, jis šiek tiek tūptelėdavo ir vėl sustingdavo. Susivėlęs šviesiai rudas kailiukas buvo išmargintas mažomis baltomis dėmelėmis, o vis dar apsiblausęs snukutis atrodė taip, tarsi stirniukas būtų ką tik pabudęs iš gilaus miego. Aplink augo lazdynai, dygiosios slyvos, sedulos ir jauni šeivamedžiai. Aukšti klevai, bukai ir ąžuolai dengė tankynę it žalias stogas, o iš tamsiai rudos žemės dygo paparčiai, miškiniai pelėžirniai ir šalavijai. Pažeme glaudėsi ką tik nužydėjusių žibuoklių ir pradedančių skleistis žemuogių lapai. Tarsi auksinis tinklas pro tankią lapiją skverbėsi ankstyvos saulės šviesa. Miškas skambėjo nuo begalės garsų, buvo persmelktas jų džiaugsmingo jaudulio.“