Artėjančioje Vilniaus knygų mugėje didžiausia Lietuvos leidykla „Alma littera“ pristatys 3 žymius užsienio rašytojus: milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų knygų autorių Michael Baigent, vieną populiariausių ir įdomiausių naujosios kartos norvegų rašytoją Torgrim Eggen bei vieną žymiausių vaikų ir paauglių autorių ne tik gimtojoje Vokietijoje, kitose šalyse, bet ir Lietuvoje – Hortense Ullrich.
„Džiaugiamės, kad trys garsūs užsienio rašytojai atsiliepė į mūsų kvietimą ir lankysis Vilniaus knygų mugėje 2007. Autoriai su skaitytojais susitiks ne tik mugėje, bet ir mūsų organizuojamuose renginiuose mieste. Didelį susidomėjimą H. Ullrich ir T. Eggen rodo tūkstantiniais tiražais parduodamos jų knygos. O M. Baigent, dar iki mums išleidžiant jo pirmąją knygą lietuvių kalba, jau buvo žinomas daugeliui knygų mėgėjų Lietuvoje“, – sako leidyklos „Alma littera“ generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas.
Vilniaus knygų mugė vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“ vasario 22–25 dienomis.
Šiemet knygų mugė skirta vaikų literatūrai, tad leidykla ypač džiaugiasi galėdama pristatyti Lietuvos paauglių jau pamėgtą autorę H. Ullrich. „Alma littera“ yra išleidusi net 14 šios rašytojos knygų lietuvių kalba. Autorė tvirtina, kad jos kūrinių veikėjos – tai jos dukterys Allyssa ir Leandra, o aprašomi įvykiai – jų namų kasdienybė. Tikriausiai todėl H. Ullrich knygose puikiai atspindimas paauglių pasaulis, o labiausiai rūpesčiai ir džiaugsmai, išgyvenami kiekvienos mergaitės. Apie draugystę, jausmus, dvasines paauglių būsenas čia rašoma su humoru, šiuolaikiška jauniems skaitytojams artima kalba. Naujausios šios rašytojos knygos „Tikras bučinys ilgiausias“ ir „Įsimylėsi, jei nesitikėsi“.
Susitikimas su rašytoja vyks vasario 24 d. 13 val. Lietuvos parodų centre „Litexpo“, Koncertų salėje 5.1., 14 val. H. Ullrich bendraus su skaitytojais ir pasirašinės autografus 5 paviljone, „Alma littera“ stende.
Leidyklos „Alma littera“ knygų mugėje pristatomoje M. Baigent knygoje „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ teigiama, kad katalikų bažnyčia slepia kai kuriuos svarbius dalykus nuo visuomenės, pavyzdžiui, tai, jog Jėzus Kristus nemirė ir susilaukė palikuonių. Knygą daugelio šalių skaitytojai vertina prieštaringai. Vieni žavisi, kiti kritikuoja, bet abejingų nėra. Plataus atgarsio susilaukė M. Baigent ir knygos „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ bendraautoriaus R. Leigh pernai iškelta byla romano „Da Vinčio kodas“ autoriui D. Brown. Istorikai kaltina D. Brown nuplagijavus jų knygos „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ idėjas. Byla atnaujinta šių metų pradžioje, kai kaltintojai Londono teismui pateikė apeliaciją.
Susitikimas su M. Baigent vyks vasario 24 d. 14 val. Lietuvos parodų centre „Litexpo“, Koncertų salėje 5.1., 15 val. rašytojo autografą visi norintys galės gauti 5 paviljone, „Alma littera“ stende. Susitikimas su autoriumi taip pat vyks ir mieste. Apie jį informuosime vėliau.
Trečiasis „Alma littera“ svečias Vilniaus knygų mugėje – T. Eggen dėl savo išskirtinio rašymo stiliaus ir plataus domėjimosi lauko kartais vadinamas norvegiškuoju Tom Wolf. Užsienio šalyse ir Lietuvoje T. Eggen tapo populiarus pasirodžius jo romanui „Dizaineris“. Šį senovės kinų „Permainų knygos“ įkvėptą romaną kritikai vadina puikiu įnašu į minimalistinio dizaino ir architektūros istoriją. Knygų mugėje rašytojas pristatys naujausią savo romaną lietuvių kalba – „Hermanas“. Tai netradicinio meilės trikampio tarp jauno poeto ir seserų dvynių istorija, vykstanti 1970 m. Kuboje, praėjus dvidešimčiai metų po revoliucijos. Naujasis romanas kupinas meilės ir praradimo jausmo.
Vasario 24 d. 15 val. susitikimas su rašytoju vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“, Koncertų salėje 5.1., 16 val. autorius bendraus su skaitytojais „Alma littera“ stende. Apie T. Eggen susitikimą, kuris vyks mieste, bus pranešta spaudoje.
Knygų mugėje „Alma littera“ pristatys ir 4 žinomus lietuvių autorius bei jų kūrinius: Vytauto Bubnio romaną „Švento Vito šokis“, Juliaus Sasnausko „Malonės akrobatika. Iš gatvelių ir skverelių teologijos“, Renatos Šerelytės knygą vaikams „Krakatukų pievelė“ ir Rimanto Marčėno istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“.
