Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje.Vytauto Žalakevičiaus gyvenimo ir kūrybos pėdsakais

0 -1 302

Naujoji L. Tapino knyga „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ apie iškilią kultūros asmenybę – lietuvių kino kūrėją, režisierių ir scenaristą Vytautą Žalakevičių. Knygoje atskleidžiamas nelengvas, prieštaringas režisieriaus charakteris ir likimas, nagrinėjamos dažnai dramatiškos jo kūrybos peripetijos to laiko fone, be galo įdomiai pasakojama apie visą filmų „virtuvę“.

Knyga svarbi dar ir tuo, kad nagrinėjant V. Žalakevičiaus kūrybą, jos santykį su kitų režisierių darbais parašyta savita, įdomi ir labai patraukli skaityti lietuvių kino istorija, paremta pokalbių įrašais, laiškais, dienoraščiais, amžininkų atsiminimais, net filmų svarstymų ir „pasmerkimų“ protokolais.

Įdėmus, pastabus ir šiltas pasakotojo žvilgsnis, subtilus humoras, ori ir bičiuliška laikysena – tai gražiausi L. Tapino kūrybos bruožai. Jie būdingi ir šiai knygai, sutaurina ją ir sušildo.

****

Dešimtoje Laimono Tapino knygoje „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ pristatoma viena ryškiausių lietuvių kino asmenybių – režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius. Knygos pristatyme dalyvavo profesorė Vanda Zaborskaitė, rašytojas Stasys Kašauskas, menotyrininkė Gražina Erlickaitė, grojo Olegas Ditkovskis, Sonata ir Rokas Zubovai.

[youtube mLQ3pZU60iQ]

„Tikiu, kad skaitytojai visada nekantriai laukia naujų Laimono Tapino knygų. Knygoje „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ skyrius po skyriaus, detalė po detalės dėliojasi sudėtinga, prieštaringa Vytauto Žalakevičiaus asmenybė, verčiasi Lietuvos kino istorijos puslapiai. Stebina autoriaus sugebėjimas valdyti gausybę medžiagos, atrinkti esminius dalykus, skaitytojui pateikiant įdomų, informatyvų, intriguojantį tekstą“ – sako „Alma litteros“ leidybos direktorė Danguolė Viliūnienė.

Vytautas Žalakevičius Lietuvos kino istorijoje įsitvirtino sukūręs tokius filmus kaip „Adomas nori būti žmogumi“ (1959), „Vienos dienos kronika“ (1963), „Niekas nenorėjo mirti“ (1965), „Tas saldus žodis – laisvė!“ (1973), „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970), „Žvėris, išeinantis iš jūros“ (1992) ir kt.

„Ne dažnai, o ypač paskutiniaisiais jo gyvenimo metais, teko bendrauti su Vytautu Žalakevičiumi. Nepriklausiau jo klanui, greičiau net atvirkščiai, tačiau visada jaučiau ir tebejaučiu gilią simpatiją šiai ryškiai ir talentingai asmenybei. Simpatiją ir kažkokį kartėlį...“ – sakė knygos autorius Laimonas Tapinas.