.png){kind=small}
.jpg){kind=small}
J. D. (Jerome Davidas) Salingeris, gimęs 1919 m. sausio 1 d., užaugo madingų apartamentų rajone Manhetene, Niujorke. Jo tėvas, žydas, klestintis košerinio sūrio importuotojas, ir motina, škotų airė, turėjo gražų butą Park Avenue. Vaikystėje Jerome buvo vadinamas Sonny. Jis lankė daugybę parengiamųjų mokyklų, o paskui buvo išsiųstas į Valley Forge`o karo akademiją, kurioje mokėsi tik dvejus metus, bet spėjo pagarsėti savo sarkastišku sąmoju.
1937 m. tėvas keliems mėnesiams išsivežė sūnų į Europą, kad paruoštų prekybininko karjerai, bet kelionėje J. D. labiau domėjosi Europos kultūra ir menu nei prekyba. Grįžęs Salingeris bandė semtis aukštojo mokslo, bet jo pavardė Niujorko universiteto studentų sąrašuose išsilaikė neilgai. Jis buvo įsimylėjęs Ooną O`Neill ir kasdien rašydavo jai laiškus, tačiau ji netikėtai ištekėjo už gerokai vyresnio už ją Charleso Chaplino.
1939 m. J. D. pradėjo lankyti novelių rašymo užsiėmimus Kolumbijos universitete. Pirmoji J. D. Salingerio novelė pasirodė jau 1940 m. žurnale Story. Bet po kelių metų J. D. buvo įrašytas į karinių pajėgų pėstininkus. Pirmaisiais karinės tarnybos mėnesiais jis dar sugebėjo parašyti keletą apsakymų, o Paryžiuje dargi susitiko Ernestą Hemingway, bet paskui jam teko patirti visas karo baisybes, po kurių neapsieita be gydytojų pagalbos. Savo patyrimus Salingeris vėliau išklojo keliose novelėse, iš kurių žinomiausia – Skiriu Ezmei – su meile ir neganda (For Esme – With Love and Squalor). Tai sužaloto JAV kareivio, susirašinėjusio su trylikamete brite, kuri jam padėjo vėl atgauti gyvenimo džiaugsmą, istorija, įtraukta ir į J. D. Salingerio novelių rinkinį Devyni apsakymai (Nine Stories, liet. – Alma littera, 2005 m.).
Grįžęs iš karo, 1945 m. Salingeris vedė prancūzaitę gydytoją Sylvią, tačiau jų santuoka truko neilgai. Jis visas atsidėjo rašymui, o jo kūrybą mielai spausdino Saturday Evening Post, Coliers ir Esquire žurnalai, vėlesni kūriniai buvo publikuoti New Yorker.
Salingerio apsakymuose gausu autobiografinių nuotrupų, pasikartojančių veikėjų. 1948 m. pasirodžiusiame pasakojime Nuostabi diena bananžuvėms gaudyti (A Perfect Day for Bananafish, liet. – rinkinyje Devyni apsakymai, Alma littera, 2005 m.) pristatomas Simoras Glasas, davęs pradžią Glasų šeimos klanui, apie kurį Salingeris rašė iki pat 1965 m., kai išleido paskutinį savo kūrinį. Apie Glasų šeimą dažnai Badžio, jaunesniojo Simoro brolio, vardu pasakoja 13 novelių rinkiniuose Franė ir Zujis (Franny and Zooey, 1961 m.), Aukščiau gegnes, dailidės (Raise High The Roof Beam, Carpenters, 1963 m.), Simoras. Pirmoji pažintis (Seymour: An Introduction, 1963 m.), Hepvortas 16, 1924 (Hapworth 16, 1924, 1965 m.).
Kitas J. D. Salingerio mėgstamas veikėjas – Holdenas Kolfildas. Šio maištingo, nesubrendusio, bet įžvalgaus išgalvoto paauglio vardu papasakotą istoriją Rugiuose prie bedugnės (Catcher in the Rye, 1951 m., liet. primą kartą išleista 1966 m.) iš karto pamėgo tiek skaitytojai, tiek kritikai, ji pelnė autoriui pasaulinę šlovę. Knyga graibstoma ir garbinama iki šiol. Negalėdamas atsikratyti visuomenės dėmesio, Salingeris už gautą honorarą nusipirko namą Niu Hempširo valstijoje Korniše ant Konektikuto upės kranto ir pradėjo atsiskyrėlišką gyvenimą. 1955 m. jis susituokė su britų meno kritiko dukra Claire Douglas, bet ir ši santuoka baigėsi skyrybomis. Po jų rašytojas visiškai užsidarė savo pasaulyje ir dar labiau pasinėrė į budizmo ir hinduizmo mokymus, kuriais, kaip ir kiti jo kartos atstovai, visą laiką domėjosi.
J. D. Salingeris kaip įmanydamas tebesistengia išvengti viešumos. Nors kartkartėm jo fotografijų pasirodo bulvarinėje spaudoje, daugybė žurnalistų ir fotografų veltui bando jį sugauti. Autorius kartą yra pasakęs, kad autoriaus anonimiškumo migla – tai kone didžiausias menininko turtas. Interviu Salingeris yra davęs tik vienai mokinei – mokyklos laikraščio reporterei. Ir dar yra šnekėjęsis su keliais mandagiai jį kalbinusiais žmonėmis. Tačiau 1986 m., vos sužinojęs, kad britų rašytojas Ianas Hamiltonas ketina išleisti knygą J. D. Salingeris: Rašytojo gyvenimas (J.D. Salinger: A Writing Life), kurioje, be kita ko, dar ketinta spausdinti autoriaus laiškus kitiems rašytojams, kolegoms ir draugams, pateikė teismui ieškinį. Teismas nusprendė, kad laiškas gali priklausyti bet kam, bet jo turinys – tik autoriui, todėl tekstai buvo perfrazuoti, o knyga vis tiek išleista, tiesa, vėliau (1988 m.) ir kitu pavadinimu – Ieškant J. D. Salingerio (In Search of J.D. Salinger). Šiek tiek laimėjęs, Salingeris ir pralaimėjo: teisme prisiekė vis dar rašąs. Kornišo gyventojai patvirtina, kad savo sodyboje rašytojas turi įsirengęs „bunkerį“, kuriame tūno rašydamas, ir jau yra sukaupęs nemaža publikuotinų kūrinių, bet išleisti juos kategoriškai atsisako. Sykį yra išsitaręs: „Mėgstu rašyti. Man tai labai patinka. Bet rašau tik sau ir tik savo malonumui“.
Salingeris, vengdamas viešumo, neleido spausdinti savo nuotraukos nė ant vienos savo knygos viršelio. Net ir po gaisro jo sodyboje rašytojas kažkaip išvengė viešumo. Tačiau likimas jam vis pakišdavo koją. Teigiama, kad 1972 m. kontraversiškai baigėsi kelerius metus trukęs jo romanas su žavia aštuoniolikmete rašytoja Joyce Maynard, kuri aukcione pardavė Salingerio laiškus, o 1998 m. išleido knygą Namuose pasaulyje (At Home in the World), aprašydama draugystę su žymiuoju rašytoju.
Dar vienas smūgis – 2000 m. pasirodžiusi J. D. Salingerio dukters Margaret iš antrosios santuokos knyga Sapnų gaudyklė: memuarai (Dream Catcher: A Memoir). Čia moteris atvirai išpasakojo daugybę dalykų: tėvas kalbėdavęs tarmiškai, gerdavęs savo paties šlapimą, retai mylėdavęsis su žmona, kurią laikęs tarsi kalinę, neleisdamas susitikti su draugais ir giminaičiais.
Devinto dešimtmečio pabaigoje J. D. Salingeris dar sykį vedė. Su Colleen O`Neill jis vis dar gyvena tame pačiame name Korniše. Jo sodybą miestelyje visi žino, tačiau rašytojas labai nemėgsta nekviestų svečių, tik kartais atrašo į gražius laiškus. 2002 m. Chris Kubica surinko ir į knygą Laiškai J. D. Salingeriui (Letters to J.D. Salinger) sudėjo daugiau kaip 80 kolegų rašytojų, kritikų ir gerbėjų laiškų.
Pagal Petri Liukkonen straipsnį interneto svetainėje Authors` Calendar ir kt. šaltinius
Nuotrauka Lotte Jacobi -- Little, Brown & Co. J. D. Salingeris 1951 metais, kai buvo išspausdinta knyga Rugiuose prie bedugnės.
